Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Baklažanai

Baklažanai
Baklažano (Solanum melongena) stiebas tvirtas, lapai tamsiai žali su violetiniu atspalviu, žiedai violetiniai. Augalo veislės skiriasi prisitaikymu prie augimo sąlygų, derlingumu ir vaisių kokybe nelygu kokia veislė, prinokę vaisiai sveria nuo 40 iki 1000 g, būna gana sodrios violetinės spalvos ir įvairios formos: rutulio, kriaušės, ovalo, cilindro, gyvatės ir kt. Baklažanai kilę iš tropinių Indijos rajonų, kuriuose jie auga savaime. Pirmosios žinios apie baklažanus Europoje siekia XVI a. Dabar šių daržovių daug auginama Ispanijoje, Prancūzijoje ir kt. šalyse. Baklažanai nekaloringi. Juose yra 93,2% vandens, 3% cukraus, iki 1,2% ląstelienos, kalio ir kt. druskų, šiek tiek B grupės vitaminų, vitamino C (iki 15 mg %) ir karotino. Valgomi baklažanai švieži, rauginti ir marinuoti. Labai populiari baklažanų ikra, ją gamina ir konservų pramonė. Baklažanų dedama ir į kitų daržovių konservus. Baklažanai labai padeda aterosklerozės gydymui ir profilaktikai, nes jie šalina iš organizmo cholesteriną ir mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse. Ši labai svarbi savybė buvo pastebėta bandymuose su gyvuliais ir patvirtinta stebint žmones, kurių kraujyje buvo padidėjęs cholesterino kiekis. Baklažanuose yra daug kalio, todėl jie yra vertingi dietiniam maitinimui. Kalis stiprina širdies darbą, padeda iš organizmo greičiau pašalinti skysčius. Baklažanai rekomenduojami pagyvenusiems žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač kai atsiranda pabrinkimai, nusilpus širdies darbui. Be to, baklažanus naudinga vartoti nuo podagros, nes jie didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą su šlapimu.
Receptai su baklažanais >>