Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Šafranas

Šafranas
Išgaunamas iš daržinių krokų žiedų purkų. Išdžiūvusios jos būna lyg raudonos – tamsiai oranžinės spalvos 2-3 centimetrų ilgio gijos, jos yra tokios lengvos, kad, norint gauti kilogramą šafrano, reikia rankomis nuskinti 150-200 tūkstančių krokų žiedų ir išskabyti jų purkas. Dėl šios priežasties šafranas yra vienas brangiausių prieskonių pasaulyje ir vadinamas „prieskonių karaliumi“, bei žinomas kaip vienas iš dažniausiai ir seniausiai padirbinėjamų produktų. Viduramžiais už tai grėsdavo mirties bausmė... Atskirti kokybišką šafraną galima pagal kainą ir išvaizdą – gijos turi būti nesulipusios, aromatingo kvapo, įmestos į šiltą vandenį palengva nudažo jį geltona spalva, pačios išblunka iki rožinės spalvos ir nepraranda savo formos. Naudojamas maistui kaip prieskonis ir dažomoji medžiaga, taipogi medicinoje bei farmacijoje. Pavadinimas kilęs iš arabų kalbos žodžio a‘far, reiškiančio „geltonas“. Apie šafraną užsimenama šumerų rašytiniuose šaltiniuose, jis minimas 1500 m.pr.Kr. Senovės Egipto medicininiuose tekstuose. Ilgą laiką buvo auginamas tik Rytuose (Babilone, Persijoje, Kinijoje), o į Europą pateko VIIIa. su arabų pirklių karavanais. Senovės Romoje šafrano dėdavo į vyną, taip bandydami apsisaugoti nuo pagirių. Viduramžiais buvo naudojamas ne vien kaip prieskonis – juo dažydavo kilmingųjų rūbus, tapydavo. Pirmieji Europoje šafraną pradėjo auginti ispanai, vėliau prancūzai. Indijoje iki šiol juo dažo šilką. Geriausias šafranas – ispaniškas. Ispanijoje be jo neįsivaizduojami plovai – pilavas ir paelja, Prancūzijoje - bujabesas, Italijoje - rizotas, Anglijoje- pyragaičiai su šafranu, jis yra pagrindinis prieskonis šartrezo likeriui. Į patiekalus šafrano reikia dėti labai nedaug – 10 miligramų šafrano pakanka nuspalvinti patiekalui, skirtam keturiems žmonėms. Padauginus valgis pasidarys neskaniai kartus. Prieš naudojant, šafrano gijos šiek tiek pakepinamos sausoje keptuvėje, susmulkinamos ir užpilamos šaukštu pieno ar vandens, truputį pabrinkinama, ir gautas mišinys supilamas į ruošiamą patiekalą. Jei šafranas maltas, jo papildomai ruošti nereikia – kepiniams įminkomas į tešlą, ruošiant kitus valgius – įberiamas, likus 5 minutėms iki gaminimo pabaigos. Tinka ryžių, makaronų, bulvių patiekalams, padažams, pienui, pyragams, saldiems gėrimams pagardinti, sūrių dažymui. Dažniausiai naudojamas vienas, kadangi kiti prieskoniai užgožtų jo subtilų ir švelnų aromatą. Galima įdėti nebent truputėlį cinamono ar kardamono. Šafrane yra daugybė naudingų medžiagų - B grupės vitaminai, tik jam vienam būdingas eteris safranalis, didžiausia iš visų augalų riboflavino koncentracija, 10% masės karotenų, 4% masės pikrokrocino, suteikiančio aitrų, šienu ir medumi kvepiantį aromatą. Šafranas tonizuoja, pakelia nuotaiką, gydo depresiją, migreną ir skrandžio opas, valo odą, stiprina širdį, padeda nuo mažakraujystės, astmos, skydliaukės susirgimų, kepenų ir tulžies ligų, peršalus, nuo nevaisingumo, esant skausmingoms menstruacijoms, žadina apetitą, malšina spazmus ir neuralginius skausmus, padeda susikaupti, yra stiprus afrodiziakas, atstato kūno ir smegenų ląsteles, maitina kraują. Ištirpintas piene, padeda jį įsisavinti laktozės netoleruojantiems žmonėms. Per didelė dozė gali sukelti persileidimą. Šafraną patartina laikyti tamsoje, sandariame inde ir šaltai. Sendamas šafranas praranda spalvą ir pasidaro trapus. Labiausiai pasaulyje vertinamas Ispanijoje, La Mančos apylinkėse surinktas šafranas, kiti augintojai – Graikija, Prancūzija, Turkija, Iranas, Kinija ir Madagaskaras.
Receptai su šafranu >>