Baltymai žmogaus organizme gali būti paverčiami angliavandeniais, dėl to angliavandeniai nėra būtini. Kai žmonės vartoja maistą, kuriame nėra angliavandenių ir jie išlieka sveikais. Kadangi angliavandenių įsisavinimui mažesnis vandens poreikis riebalų ar baltymų, angliavandeniai toliau išlieka energijos šaltiniu.

Augalų sausojoje masėje apie 80%, o gyvūnų sausojoje masėje apie 2% angliavandenių. yra plačiai paplitę gamtoje ir yra svarbūs gyvųjų organizmų ir žmogaus biologiniam vystymuisi.

Jeigu žmogaus organizmui trūksta angliavandenių, dažnai tokie efektai sumažėjęs sportiškumas, žala smegenims, nefrotoksikacija, kadangi smegenys įsisavina tik angliavandenius, o baltymų neužtekti angliavandenių gamybai. Jeigu žmogus minta baltymais, organizmas baltymų aminorūgštis verčia į angliavandenius, per šį procesą daug amonio, kurį organizmas paverčia šlapalu ir per ilgesnį laiką didelis amonio neigiamai paveikia žmogaus organizmą.

Tiesiogiai organizmas gali tik gliukozę ir fruktozę, iš augalų sulčių ir vaisių. angliavandeniai pradžioje turi būti suskaidyti į monosacharidus, o turi būti paversti gliukoze.

Gyvūnų negali susintetinti angliavandenių iš anglies dioksido, gali padaryti augalai fotosintezės metu.

Egzotiškesni angliavandeniai suskyla į gliukozę, patenka į kraują, kuriame yra visada pastovus 0,10-0,12 % kiekis, jos kiekį reguliuoja ir gliukagono sistema. Jeigu gliukozės kiekis per didelis organizme, ji gyvūniniu krakmolu - glikogenu, kuris kepenyse ir raumenyse. Esant gliukozės trūkumui, ji iš glikogeno.

Angliavandeniai maiste:

Kitos maisto medžiagos