Baltymai, tai makromolekulės iš aminorūgščių. Baltymai yra ląstelių ir audinių sudėtyje, jų formuojasi ląstelių ir audinių griaučiai, palaikoma organizmo veikla, padeda su infekcijomis.

Baltymai svarbūs mityboje. Siūloma, kad per dieną būtų 0,8 gramo baltymų vienam kūno svorio. Jeigu žmogus sveria 60kg, jam reikia 48 gramus baltymų per dieną. įvairiame maiste randami skirtingais kiekiais. Baltymų virškinimą ir pasisavinimą pagerina šviežių daržovių valgymas. užtikrina palankias organizmo vidinės terpės sąlygas, normalią gyvybinę veiklą ir darbingumą. nesikaupia baltymų rezervai, todėl jie pastoviai būti papildomi vartojant maistą.

Baltymų maistinė ir mintybinė vertės nėra vienodos, jos nuo baltymą sudarančių amino rūgščių sudėties. Iš 20 rūgščių, aštuonios yra nepakeičiamos, t.y. jos nėra organizme, todėl jas reikia gauti maistą. Nepakeičiamos amino rūgštys yra triptofanas, leucinas, izoleucinas, valinas, treoninas,  lizinas, metioninas, fenilalaninas, histidinas. Gyvūlinės kilmės turi visas aštuonias nepakeičiamas rūgštis. Augalinės kilmės baltymai yra prastesnės mitybinės vertės. augalinės kilmės maisto produktų nėra sieros turinčių rūgščių. Pvz. kviečių baltymuose nėra lizino ir treonino, kukurūzų - ir triptofano.

Jeigu sumažėja baltymų kiekis maiste, tuomet sulėtėja audinių ir ląstelių procesas, mažėja fermentų ir hormonų kiekis. Tokiu atveju gali įvykti lytinių liaukų, hipofizio, antinksčių sutrikimų. Esant pastoviam, ilgalaikiui baltymų trūkumui, susirgti alimentarine distrofija, marazmu, kvašiorkoru.

Baltymai maiste

Produktas	Baltymų kiekis (g) / produkto
Soja	30
Sūris	25
Pupelės	23
Žvėriena	21
Žirniai	20
Kiaulių kojos	20
Lydeka	20
Jautiena	20
Vištiena	19
Žuvis	18
Lazdyno riešutai	18
Kalakutiena	17
Kiauliena	16
Kiaušiniai	14
Aviena	14
Manų kruopos	10
Juoda duona	8
Batonas	8
Šokoladas	6
Kukurūzai	3,7
Pienas	3,4
Lašiniai švieži	2,4
Burokėliai	1,6
Kopūstai	1,5
Svogūnai	1,4
Bulvės	1,2
Apelsinai	0,8
Obuoliai	0,4
Cukrus	0

Kitos maisto medžiagos