Geležis
Geležis yra būtina visiems žemės organizmams, išskyrus
kurias bakterijas. Dažniausiai geležis organizme
metaloproteinuose, nes grynoje
įtakotų laisvųjų radikalų kūrimąsi, kurie yra
organizmui. Geležis yra sudedamoji deguonį hemoglobinų ir mioglobinų (pernešančių proteinų) dalis,
pat reikalinga
organizmo audiniams ir procesams.
žmogaus organizme yra
4 gramai šio metalo katijonų.
Per parą
žmogui reikia apie 10-15mg geležies.
augant, nėštumo laikotarpiais, bei maitinimo krūtimi
geležies poreikis yra
didesnis. Geri geležies šaltiniai yra
mėsa, kepenys, ikrai, sezamai, moliūgų sėklos, įvairios pupelės, chalva, rugiai, lapinės daržovės ir kt. Sveikas žmogus iš gyvūninės kilmės produktų įsisavina iki 31%
esančios geležies, iš augalinių produktų- iki 7,5%. Esant šio
trūkumui pasisavinimas išauga atitinkamai
47% ir 21%. Augalinės geležies pasisavinimą net iki 6 kartų
padidinti tuo
metu su maistu
vitaminas C, o neigiamą įtaką daro
ir fitino rūgštis. Geležies trūkumas dažnai būna viena iš
priežasčių.
Geležies stoka yra
mitybos trūkumas visame pasaulyje. Geležies trūkumo
serga beveik
ketvirtoji 3 metų vaikų, ir kas
moteris. Ypač dažnai geležies stokos anemija
nėščioms moterims - net
50 proc. Vyrams anemija dėl geležies trūkumo
retai, tik kas trisdešimtam.
paėmus geležies trūkumo anemija serga
procentų žmonijos. Pastoviai vystantis anemijai, būdingi
simptomai: nuovargio pajūtis, oro trūkumas
krūvio metu, širdies permušimai, galvos skausmai, spengimas ausyse,
skonio pojūtis. Dėl gausių kraujavimų kas dešimta
nors kartą gyvenime
geležies trūkumo anemija, taip pat dėl geležies trūkumo maiste,
žarnyne sutrikimų (pvz., celiakija).
Žmogus geležies atsargas papildo
maistą. Maiste esanti
geležis skrandyje jungiasi su
apoferitinu, vidiniu Kastlio faktoriumi, folatais,
rūgštimi. Dalis šio junginio
suskaidoma ir absorbuojama dvylikapirštėje žarnoje,
dalis absorbuojama
žarnyne. Absorbuota geležis pernešama į kraują ir jungiasi su
baltymu transferinu, pernešančiu geležį į kraujo
organus ir geležies atsargas. Nesunaudota geležis
su baltymu feritino
yra kaupiama kaulų čiulpuose, kepenyse,
bei limfinėje sistemoje.
Iš organizmo geležis pašalinama prakaitu, šlapimu, išmatomis.
žmogus praranda apie 1-2 mg geležies. Mėnesinių
galima netekti
apie 30 mg geležies.
Natūraliai papildyti geležies
organizme yra pilnavertė mityba. Geležies pasisavinimą
didina organinės rūgštys, fruktozė, alkoholis, aminorūgštys, mažina - taninai, fosfatai, fitinas, sėlenos, ankštinių kultūrų baltymai, kiaušiniai, kalcis, varis, manganas, kadmis, kobaltas. Trūkstant geležies organizme, badaujant, taip
nėštumo metu geležies pasisavinimas didėja. Dažniau geležies trūksta
nei įvairų maistą valgantiems žmonėms. Moterų
geležį pasisavina geriau
vyrų, tačiau kadangi vyrai įprastai
vartoja alkoholio, jiems
problemų dėl šio mineralo pasisavinimo.
Moterims po gimdymo, žindymo metu, kai
išnaudojami geležies resursai, medikų skiriamos didesnės geležies dozės, t. y. 180- 250 mg elementinės geležies.
nuo 5 nėštumo mėnesio turi
1-3 mg/kg geležies per dieną. Sveikiems kūdikiams
4 mėn. iki 3 metų rekomenduojama
1-15 mg/kg geležies. Mažo svorio kūdikiams geležis skiriama
15 dienos ir dozuojama
kūno masę.
Vartojant geležies preparatus retai
šalutiniai reiškiniai (pykinimas, pilvo skausmai, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas.
šiems reiškiniams, rekomenduojama mažinti vaiso
arba vaistus
su maistu. Vartojant geležies preparatus, išmatos dažnai būna juodos.
Geležis maiste
| Produktas | Geležies (mg) / 100g produkto |
| Chalva | 33 |
| Kiaulių kepenys | 16 |
| Ikrai | 11 |
| Jaučio kepenys | 8 |
| Aguonos | 8 |
| Pistacijos | 6,6 |
| Pupelės | 6,6 |
| Saulėgrąžos | 6,3 |
| Kiaulių liežuviai | 5 |
| Jautiena | 4 |
| Vištienos kepenėlės | 4 |
| Duona rugelis | 3,3 |
| Rūkyta dešra | 3 |
| Stirniena | 3 |
| Krapai | 2,3 |
| Šokoladas | 2,1 |
| Kiaušiniai | 2 |
| Kalakutiena | 2 |
| Kiaulių kojos | 2 |
| Rūgštynės | 2 |
| Vištiena | 1,9 |
| Balta duona | 1,6 |
| Juodieji serbentai | 1,4 |
| Baravykai | 1,2 |
| Karpis | 1,1 |
| Salotos | 1,1 |
| Fermentinis sūris | 1 |
| Kiauliena | 1 |
| Vyšnios | 1 |
| Burokėliai | 0,9 |
| Kopūstai | 0,9 |
| Braškės | 0,9 |
| Ryžiai | 0,8 |
| Raudoni kopūstai | 0,7 |
| Menkė | 0,6 |
| Svogūnai | 0,6 |
| Agrastai | 0,6 |
| Obuoliai | 0,6 |
| Arbūzai | 0,6 |
| Morkos | 0,5 |
| Pomidorai | 0,4 |
| Agurkai | 0,2 |
| Pienas | 0,1 |
| Aliejus | 0,1 |
| Alus | 0,1 |
Kitos
medžiagos