Požemių manganas, kaip ir geležis, yra paplitęs mikroelementas, nes nemaži jo yra uolienų sudėtyje, kurių dūlėjimas nulemia požeminių vandenų mineralizaciją. Manganas nepakeičiamims elementams žmogui. Žmogus mangano vartodamas maistą. Šio mikroelemento reikia B1 ir vitamino E įsisavinimui. Jis aktyvina fermentų veiklą, lemia virškinimo funkciją ir maisto utilizavimą. Manganas katalizatorius skaidant ir cholesterolį, svarbus smegenų ir nervų mitybai, būtinas normaliam griaučių vystymuisi, lytinių hormonų gamybą. Svarbi mangano yra kalcio į kaulus iš maistinių medžiagų.

Nustatyta, kad stoka pasireiškia angliavandenių apykaitos sutrikimais nuo insulino nepriklausomo schemą, hipocholesterinemija, plaukų ir nagų augimo lėtėjimu, spazmų rizikos padidėjimu, alergijomis, kremzlių sutrikimais, osteoporoze. Mangano perteklius kenksmingas, pertekliaus metu būna padidėjęs nuovargis, mieguistumas, sportiškumo ir interesų sumažėjimas, atminties pablogėjimas. Apsinuodijus (prisikvėpavus mangano dulkių ir aerozolių) po kiek pradeda drebėti rankos, sutrinka kalba, padidėja raumenų tonusas, pasidaro sukaustyti, sutrinka eisena, šie panašūs į Parkinsono ligą, todėl vadinami parkinsonizmu. Dažnai manganu apsinuodijama bevirinant metalą, patalpos nevėdinamos.

Žmogui mangano norma yra 3-8 mg.

Daug mangano riešutuose, sėklose, kruopose, visų rūšių grūduose, ankštiniuose, arbatoje, kavoje. Norint gauti pusę reikiamos dienos normos, galima išgerti litrą arbatos. Mažai jo vaisiuose ir daržovėse, mėsoje, žuvyje, kiaušinyje, pieno produktuose, maiste.

 Kitos maisto medžiagos