Vitaminu B¹ nervų, širdies kraujagyslių ir endokrininės sistemų bei virškinimo organų ligos, podagra, odos ir akių ligos, vartojamas chirurgijoje ir akušerijoje.

Vitaminas B² (riboflavinas). yra grybuose, daržovėse, varpiniuose, žemės riešutuose ir daugelyje kitų augalų. Iš augalinių produktų vitamino B² turi žalieji žirneliai, grikių kruopos, kvietinė duona, iš gyvulinių - mėsa, kepenys, inkstai, karvės pienas, kiaušiniai. žmogui parai reikia 2,5-3,5 mg B². Jis būtinas baltymų ir riebalų sintezei, normaliai skrandžio ir kepenų funkcijai, gamybai, turi įtakos augimui ir vystimuisi, normalizuoja regėjimą ir apsaugo nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. trūksta vitamino B², susergama lūpų, ir liežuvio gleivinės uždegimu, liežuvis pasidaro purpuriniai raudonas, sutinsta, lūpų kampučiai sutrūksta ir išopėja. veido ir krūtinės dermatitas, akių vokų gleivinės ir ragenos uždegimas, ašaroja, bijo šviesos, jas degina. netenka apetito, jiems galvą, sumažėja darbingumas. Vitaminu B² gydomos kurios virškinimo organų, širdies, akių ir infekcinės ligos, jis akušerijoje.

Vitaminas B³ (pantoteninė rūgštis). Pantoteninė rūgštis reikalinga normaliai medžiagų apykaitai, įtakos oksidacijos procesams, skatina augimą. Jos yra ir gyvuliniuose produktuose. Daug yra riešutuose, ankštiniuose augaluose, bulvėse ir produktuose iš grūdų. Pantoteninės rūgšties dozė maždaug 10 mg. Kai trūksta pantoteninės rūgšties nėštumo metu, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, išsivystyti naujagimių ydos, gali mirti.

Vitaminas B⁶ (piridoksinas). Jo daug daugelis gyvulinių produktų. Šiek tiek B⁶ yra ir augaluose (ankštiniuose, rūdiniuose, daržovėse, vaisiuose). jo yra alaus mielėse, kviečiuose, miežiuose, sorose, kukurūzuose, pupelėse. Ypač jo bananuose. Suaugusiam žmogui per parą 2 mg vitamino B⁶. Šis vitaminas medžiagų apykaitai, pirmiausia baltymų ir riebalų, stimuliuoja gamybą, padeda susidaryti natūraliam prieš kai kurias ligas, tulžies išsiskyrimą ir skrandžio rūgšties gamybą. Šiuo vitaminu sėkmingai gydoma aterosklerozė, kepenų, inkstų ir skrandžio ligos, tuberkuliozė, mažakraujystė, nervų ligos ir kai intoksikacijos.

Folinė rūgštis (vitaminas M). Šio vitamino augaliniuose ir produktuose yra nedaug. Be to, biologiškai aktyvus jis tik virškinimo metu. Folinės rūgšties yra salotose, petražolėse, špinatuose, burokėliuose, bulvėse, pomidoruose, pupose, pupelėse, kviečiuose, rugiuose, ir alaus mielėse. Kaip su šiais produktais ir gaunama didžioji folinės rūgšties dozės dalis (apytiksliai jos žmogui 2-3 mg). Žmogaus organizmui trūkstamą vitaminų kiekį sintezuoja žarnyno flora. daugiau šio vitamino nėštumo ir gimdymo metu mažų vaikų vystymuisi. Folinės rūgšties kartu su vitaminu B¹² reikia raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybai. Be to, ji baltymų ir riebalų apykaitai. Kai netinkamai maitinamasi (nevalgoma mažai valgoma gyvulinių baltymų, žalių daržovių), trūksta folinės rūgšties, susergama, prasideda liežuvio ir burnos ertmės gleivinės uždegimas, staiga sumažėja skrandžio rūgštingumas, viduriavimas ir mažakraujystė. Foline rūgštimi mažakraujystė (paprastai kartu su vitaminu B¹²), aterosklerozė ir kurios kitos ligos.

Paraaminobenzoinė rūgštis (vitaminas N¹). turi kai gyvuliniai produktai ir augalai. jos turi grybai, ryžių sėlenos, kviečių grūdų gemalai, augalų sėklos, špinatai, žemės riešutai. Ji folinės rūgšties dalis ir svarbi organizmui, reikalinga šios rūgšties sintezei. Kaip vaistas ji dėmėtosios šiltinės eigą, apsaugo nuo kai kuriais ir stibio preparatais, jos (15%) saugo odą nuo saulės nudegimų.

Vitaminas B¹². Šio turi gyvulinės kilmės produktai. Augaluose jo nėra. Vitaminas B12 baltymų ir riebalų apykaitai, pagerina kraujo sudėtį.

Vitaminas B¹⁵ (pangamo rūgštis). B¹⁵ yra daugelio augalų sėklų ir daiguose, migdoluose ir kituose kaulavaisių branduoliuose. Jo dozė ne didesnė kaip 2 mg. Pangamo rūgštis deguonies apykaitą audinių ląstelėse, stimuliuoja antinksčių funkciją, atkurti kepenų audinius ir t. t.