Su maistu žmogus mineralinių druskų pavidalu turėtų apie 15 cheminių elementų, svarbių mitybai. Kadangi su prakaitu, šlapimu ir ekskrementais nuolatos šalinamos iš organizmo, reikia kas kartą papildyti. augaliniame ir gyvuliniame mineralinių druskų pakanka.
Šeriant gyvulius maistu be mineralinių medžiagų, žūsta greičiau negu visiškai badaudami. Badaujant iš nepasišalina druskos su baltymų, riebalų, angliavandenių apykaitos produktais.

Augaluose esančios mineralinės ir jas sudarantys labai svarbūs medžiagų apykaitai, fermentų, hormonų susidarymui ir gamybai. Jos esmingai širdies darbą, nervų sistemos ir raumenų dirglumą, yra kaulų komponentas.

Natrio chloridas (valgomoji druska) sudaryta iš elementų, nuo kurių priklauso organizmo balansas. Chloro ir natrio skrandžio ir žarnyno sultyse, kasos sekrete. Druskos maiste skatina ir uždegiminius procesus, kraujospūdžio didėjimą, odos ligas ir kt. Todėl ligoniams skiriama su mažesniu druskos kiekiu.

Kalis dalyvauja natrio ir apykaitoje. Jis reikalingas raumenų ir daugelio fermentų veiklai. Kalis kaip diuretikas. Jis vartojamas, širdies ir kraujagyslių sistemos nepakankamumu. Per parą žmogui apie 3 g kalio. Daug yra vaisiuose ir daržovėse, ypač džiovintuose (razinose ir kt.).

Magnis aktyvizuoja fosforo apykaitą, mažina padidėjusį kraujospūdį ir žarnyno cholesteriną. Suaugusiam žmogui parą reikia apie 0,3-0,5 g magnio. magnio yra ir daržovėse, turinčiose daug ląstelių, taip rupių miltų duonoje.

Fosforas - viena svarbiausių kaulų ir dantų medžiagų. Daug jo skersaruožių raumenų organiniuose junginiuose, kurie aprūpina energija. Fosforo yra fermentų, reikalingų vidaus organų ir smegenų gyvybinei veiklai. žmogui per parą reikia 1,5-2 g fosforo. Šį kiekį gauna su įvairiais produktais: mėsa, žuvimi, pienu, daržovėmis. Daug yra riešutuose, žalumynuose, pupelėse, žirniuose.

Kalcis - pagrindinė skeleto ir dantų medžiaga. Šis labai svarbus ląstelės pralaidumui reguliuoti veikia priešingai negu ir natris. Kalcis reikalingas krešėjimui, kai kurių fermentų veiklai, turi įtakos periferinės' nervų dirglumui. Suaugusiam žmogui per parą maždaug 1 g kalcio. Kalcio kiekis labai svarbus mitybai, gydant pabrinkimus, alergiją ir kt. Geriausias šaltinis yra pieno produktai, varpiniuose augaluose, lapiniuose žalumynuose ir augaluose jo yra netirpstančiuose junginiuose.

Geležies yra raudonuosiuose kraujo kūneliuose - ir ląstelių kvėpavimo fermentuose. Per parą žmogui jos apie 15 g. Su kasdieniniu geležies gaunama pakankamai. Tačiau, sergant mažakraujyste ir daug kraujo, geležies reikia daugiau. Šiais atvejais maistą reikia tokiais produktais, iš kurių geležis lengvai (kepenys, mėsa, kiaušinių tryniai, žalumynai, pomidorai, vaisiai ir kt.).

Varis, nikelis, kobaltas, manganas kraujo gamybai. Šie mikroelementai kai kurių elementų susidarymui jų aktyvinimui.

Jodas padeda susidaryti skydliaukės hormonui, pagerina ir fosforo pasisavinimą. Per parą žmogui apie 3 mg jodo. Produktai, kuriuose jodo, labai svarbūs žmonėms, sergantiems skydliaukės ligomis, ateroskleroze, ir kt. Jodo turi jūros produktai, pvz., jūros kopūstai, pat burokėliai, feichoja ir kt.

Fluoras apsaugo nuo karieso. Daug yra augaliniuose produktuose: žaliuose kopūstų lapuose, svogūnų laiškuose, kviečiuose.

Fosforo druskos įeina į baltymų, riebalų, rūgščių, kaulinio audinio sudėtį. junginiai (adenozintrifosfatas ir kreatinfosfatas) akumuliuoja reguliuoja organizmo gyvybinę veiklą, žmogaus protinę ir fizinę veiklą. Suaugusiam žmogui fosforo iki 2 g per parą. fosforo žmogus gauna su produktais (žuvimi, mėsa, varške, sūriu). Jo gana yra augaliniuose ir tiesiog augaluose: žirniuose, avižinėse, perlinėse, grikių kruopose, kopūstuose, morkose, burokėliuose, svogūnuose, petražolių lapuose, krienuose, abrikosuose, persikuose, razinose, slyvose, šilkmedžio vaisiuose. Tačiau pagrindinį fosforo kiekį žmogus iš duonos. Štai kodėl taip svarbu ir pakankamai valgyti duonos.
Iš absorbuojama 50-80% fosforo. Kad vyktų medžiagų apykaita, reikia, kad būtų racionalus ir fosforo druskų santykis 1:1,5. Dėl pertekliaus gali suminkštėti kaulai, o dėl pertekliaus - vystytis šlapimo pūslės akmenligė.

Kobaltas yra svarbus kraujodaros procesams, įeina į cianokobalamino, vitamino B₁₂, sudėtį, šio vitamino normaliai medžiagų apykaitai. Žmogaus organizme iš yra 1,5 mg kobalto, bet žmogaus organizmui yra nepakeičiamas. kobalto turi augalų: smiltyninis šlamutis, vaistinė verbena, didžiažiedė tūbė, dažinis prožirnis, taip žirniai, raudonieji serbentai, žemuogės, braškės, pupos. Bet žmogus kobaltą gauna valgydamas gyvulinės kilmės produktus, iš kurių į organizmą jau gatavas cianokobalaminas.

Manganas įeina į fermentų sistemų sudėtį ir oksidacijosredukcijos reakcijose, veikia baltymų apykaitą. poreikį patenkina įprastinis maisto racionas. yra ankštiniuose ir varpiniuose augaluose, salotose, petražolėse, obuoliuose, slyvose, laukinių morkų sėklose, plautėje.

Sidabras. jonai veikia antiseptiškai, organizmo tonusą, padidina jo aktyvumą. yra žaliuose agurkuose, moliūguose, arbūzuose, mėtoje, melisoje, miškinio skudučio šaknyse, arnikos žieduose.

Siera - gyvybiškai elementas, įeinantis į baltymų sudėtį sieros turinčių aminorūgščių (cistino ir metionino) pavidalu, taip jos yra kuriuose vitaminuose ir hormonuose. sieros koncentracija užtikrina normalią - svarbaus hormono, reguliuojančio angliavandenių apykaitą, sintezę, jungiamojo funkciją ir struktūrą, išlaikant normalią sąnarinių paviršių struktūrą. Siera į žmogaus organizmą patenka su gyvuliniais produktais ir nedaug jos - su maistu (svogūnais, česnakais, dilgėlėmis).

Silicio junginiai. Nors senovėje buvo manoma, kad dalyvauja organizmo procesuose, o homeopatijoje nuo jos atsiradimo silicio preparatai vartojami gydymui, oficialioji iki nesenų laikų mažai kreipė dėmesio į silicio vaidmenį žmogaus organizme.
Dabar žinoma, kad silicio junginių yra žmogaus kraujuje, taip odoje, gleivinėje, kasoje, jungiamajame audinyje, kuris vietoj pažeisto arba dėl uždegimo audinio. Silicio junginiai sustabdyti vidinį kraujavimą inkstuose, šlapimo pūslėje, žarnyne, plaučiuose, gimdoje arterinio kraujospūdžio. Jiems veikiant, sutvirtėja kraujagyslės, kapiliarai, sumažėja pralaidumas, taip pat slopina uždegimą, gerina organizmo, įvairių jo organų ir audinių (žiūrint, juos nuneša tekėdamas kraujas) regeneracijos procesus.
Augaluose būna ląstelių sienelėse, taip pat ląstelės skystyje. augalų silicio junginių yra nedaug, yra tokių augalų, kuriuose esama gana (tai - dirvinis asiūklis, geltonžiedė aklė, vienametė paprika). Palyginus silicio junginius su augalinės kilmės preparatais, nustatyta, augaliniai preparatai aktyvesni. Matyt, tai galima paaiškinti tuo, augaluose jie su rauginėmis, flavoninėmis medžiagomis, dėl to kompleksiškai geriau veikia.

Chloras - svarbus žmogaus elementas, ypač susidarant skrandžio sultims, formuojantis plazmai. Jis aktyvina daugelį fermentų. parą žmogui reikia apie 2 g ir jis gaunamas įprastinius maisto produktus, taip įdedant druskos. Chloras organizme susijungęs su natriu ir dalyvauja pačiuose apykaitos reakcijų procesuose, kaip ir natris.

Jei chloridų trūksta arba yra jų perteklius, medžiagų apykaita ir gyvybiškai svarbūs procesai. Subalansuotas chloridų ypač būtinas sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, vandens ir druskų apykaitai.

Chromas dalyvauja kraujodarą. Trūkstant chromo, susergama cukriniu diabetu. yra mėlynių lapuose, šilkmedžio uogose, širdažolėje, rabarbaruose, vaistinėje taukėje.

Cinkas yra hormono sudedamoji dalis. Šis elementas plaučių audinio, prostatos, lytinės sferos organų uždegimą. Ilgai trūkstant cinko, labai sutrikti medžiagų apykaita, brendimas, taip pat vaikų ir paauglių augimas. parą žmogui reikia 5-22 mg cinko, kuris su įprastiniu maisto daviniu. Daugiausia yra agrastuose, ankštiniuose, taip gyvulių kepenyse. Gana daug susikaupia laukiniuose augaluose.