Mėsos sūdymas ir rūkymas
sūdyta mėsa ilgiau išsilaikytų, reikia ją
išrūkyti. Su dūmais išsiskiria dezinfekuojančių cheminių junginių, kurie mėsą užkonservuoja. Be to, rūkoma mėsa įgyja malonų kvapą, sumažėja jos vandeningumas, o
padidina patvarumą. Labai
mėsą konservuoja kadagio, ąžuolo ir alksnio dūmai. Stipriausių konservuojančių priemonių
kadagio dūmai, nors
jų mėsa kiek patamsėja, tačiau įgauna malonų kvapą ir skonį, todėl kadagio
pradedant ir baigiant rūkyti. Spygliuočių
rūkymui netinka, nuo sakų mėsa pasidaro aitri. Rūkymui
ne tik malkos, bet ir piuvenos, svarbu,
kuras būtų sausas, o ugnis rusentų iš lėto. Užpilus
malkų suspaustų pjuvenų, kuras neliepsnoja, o tik
ir išskiria daug dūmų. Piuvenos
būti sausos ir nesuterštos. Rūkant drėgnomis arba kačių suterštomis
mėsa įgauna karbolio kvapą, kurio
panaikinti.
Mėsą reikia rūkyti tik šaltais dūmais,
15 laipsnių temperatūroje. Prieš rūkymą mėsa turi būti apdžiovinta. Rūkomus mėsos gabalus rūkykloje
sukabinti taip, kad
kitų nesiektų, po kelių dienų pakraščiuose esantys gabalai
į vidurį. Taip kaitaliodami
išrūkysime visus mėsos gabalus.
Karštuose dūmuose rūkant išvarva dalis riebalų, mėsa
žymią sulčių dalį, dešrose atsiranda tuštumos, pjaunant trupa.
kai, rūkant karštuose dūmuose, apkepa mėsos paviršius. Per tokį apkepusį ir sukietėjusį sluoksnį dūmai
bepatenka į mėsos vidų, todėl taip rūkyta mėsa
laikosi: kumpiai greitai išsipučia,
juose prasideda rūgimas.
laiko rūkyti, priklauso
mėsos gabalų dydžio ir nuo dūmų kiekio rūkykloje.
ir skilandžiai išrūksta per 2-4 savaites, mažesni kumpio gabalai - per 1-1,5 savaites, nugarinės,
dešros - per 6-10 dienų, plonas dešras
parūkyti 2-4 dienas.