Arbatos nauda žinoma jau nuo senų laikų.

Geriant žaliąją juodąją arbatas mažėja vėžio (ypatingai odos, plaučių bei žarnos) susirgimo rizika. Taip rečiau ištinka infarktas ar širdies kraujagyslių trombozė.

Juodosios arbatos esantis kofeino, kitaip kiekis neapkrauna širdies, kraujotakai. O žemu kraujo spaudimu besiskundžiantys žmonės, išgėrę arbatos, jaučiasi energingesni. Teinas - puikus ir kvapo stimuliatorius, dėka jo lengviau susikaupti, susikoncentruoti, greitėja medžiagų apykaita.

Arbatžoles užpylus verdančiu vandeniu, išsiskiria raugai, raminančiai veikiantys virškinamojo trakto sistemą. taip pat pasižymi naikinančiomis savybėmis.

Užplikyta arbata gausi fluoridų, stiprina dantų emalį, saugo karieso, taip pat užkerta kelią akmenų susidarymui.

Šiame gėrime cholesterolio patekimą į kraujotakos sistemą stabdančių polifenolių, kartu ir neleidžia susidaryti trombams.

A, B, C ir P - vitaminų grupės, kurių gausa pasižymi arbata.

Žalioji arbata pasižymi vertingų savybių. Pati svarbiausia ta, jog žalioji arbata - puikus antioksidantas, kadangi organizmui žalingus laisvuosius radikalus.

Baltosios vartojimas mažina piktybinių navikų susidarymo riziką. poveikis gerokai nei žaliosios arbatos. Dėl šios priežasties baltąją arbatą patartina tiems, kurių genuose užkoduoti onkologiniai susirgimai. Ši vadinama jaunystės eliksyru, mat lėtina senėjimo procesą.

Raudonoji padeda virškinimui, kepenų darbui, taip valo organizmą bei švelnina poveikį.