Norint, kad išliktų kuo vitaminų gaminamuose konservuose, patariama  laikytis šių taisyklių:
1. imti vitaminingiausią žaliavą, tai parinkti tokių rūšių uogas, daržoves ir vaisius, kuriuose daugiausia vitaminų;
2. Žaliavą rinkti tada, ji turi daugiausia vitaminų: prinokusią, šviežią, švarią, nepažeistą kenkėjų ir kvapią;
3. Žaliavą nesupjaustytą po čiaupu, arba sudėti ją į sietelį ir kelis panardinti į švarų vandenį;
4. Fermentų veiklai (jų neigiama veikla pasireiškia ypač tada, uogos, daržovės bei vaisiai ilgiau laikomi nuskinti) kietesnė žaliava apverdama  70—90° C temperatūros vandenyje. žaliavai oras mažiau pakenkia, nes karštis fermentų veikimą;
5. Vandenį, kuriame buvo žaliava, suvartoti sirupams marinatams gaminti;
6. Supjaustytą žaliavą kuo greičiausiai paruošti kaitinimui. Be to, ruošti tik tiek, kiek iškaitinti vienu kartu;
7. Jei nekenkia skoniui, reikia išlaikyti natūralų žaliavos rūgštingumą, o nerūgščią žaliavą (pvz., burokų lapus, kopūstus, svogūnus ir kt.) parūgštinti rūgštimi arba surauginti. Negalima į dėti sodos;
8. Nevartoti geležinių, varinių indų bei įrankių darbo procese, nei paruoštiems laikyti;
9. Kaitinti tik tokios temperatūros, kuri gaminimo technologijoje. Vaisius, parūgštintas arba rūgščias daržoves kaitinti 70—90° C temperatūroje;
10. Kaitinant tokias sąlygas, kad žaliavos kuo mažiausiai prieitų oro. Apvirinti aukštuose induose, o paruoštą žaliavą kaitinti — stikliniais metaliniais dangteliais uždarytuose arba buteliuose;
11. Ruošiant džemus, marmeladus ir panašius gaminius, iš žaliavos vanduo garinamas žemuose plačiuose induose. Todėl, aišku, vitaminų sumažėja iki minimumo. Turint galvoje, nepatariama tirštinti tų gaminių, kurie ruošiami žiemai kaip vitaminų atsargos, pavyzdžiui, pomidorų ir kitų tyrių;
12. Iškaitintus gaminius atšaldyti;
13. Paruoštus gaminius laikyti vėsioje patalpoje;
14. Žinant, kad laikomuose paruoštuose vitaminų po truputį mažėja, nepatariama atsargų ruošti ilgesniam vienerių metų laikotarpiui.