Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Kivi

Kivi
Aktinidijos, arba kiviai paplitę Pietryčių Azijoje. Margalapė aktinidija — aktinidinių šeimos vijoklinė liana. Jos stiebas plonas, ilgas, šakotas, lapai ovalūs, žiedai balti, pažastiniai. Vaisiai — elipsės formos, iki 2 cm ilgio ir 1 cm pločio, žalios arba tamsiai žalios, saldžios arba saldžiarūgštės uogos, turinčios daug sėklų. Aktinidija žydi birželio—liepos, vaisiai subręsta rugpjūčio—rugsėjo mėnesį. Vietiniai gyventojai aktinidijos uogas valgo ne tik šviežias: verda kompotus, kisielius, sultis, sirupą, uogienę, tyrę, marmeladą, saldainių įdarą, raugia vyną. Gerai išsilaiko šaldytos uogos, o džiovintos pavirsta į razinas ir kišmišą. Jose yra iki 10% cukraus, organinių rūgščių (0,78—2,48%), pektininių, rauginių ir dažinių medžiagų. Tačiau uogos vertingos ne dėl šių medžiagų, o dėl vitamino C, kurio jos turi iki 1400 mg%. Gerokai daugiau negu kiti vaisiai ir uogos, išskyrus erškėtrožes. Todėl šviežios aktinidijos yra puikus vaistas nuo skorbuto. Ypač naudinga „žalia uogienė" — trintos su cukrumi uogos. Tokioje uogienėje 10 mėn. išlieka beveik visas vitamino C kiekis. Daug vitamino C lieka ir džiovintose uogose. Liaudies medicinoje uogos vartojamos kraujavimui stabdyti, nuo tuberkuliozės. Kartais jos vartojamos nuo dantų karieso. Tačiau patikimų duomenų apie tokį gydymą nėra. Kad aktinidijų uogos ilgai išsilaikytų, dažnai jos džiovinamos. Džiovinant prieš saulę, žūna daug vitamino C. Jei aktinidijas norima naudoti kaip vitaminų šaltinį, jas reikia džiovinti patalpose, pastogėse, išpylus uogas ant pakloto. Uogas galima džiovinti orkaitėse, kiek atvėsusiose krosnyse (50—60C temperatūroje) ir džiovyklose.
Receptai su kiviais >>