Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Kokosas

Kokosas
Kokosas, arba kokoso palmė (lot. Cocos nucifera) yra vienas iš svarbiausių palminių šeimos (lot. Arecaceae) augalų, kurio visos dalys teikia naudą žmogui (tautose, kurios nuo senovės naudojasi kokosų teikiamomis gėrybėmis, kokoso palmės pavadinimas verčiasi „gyvybės medis“, „naudą teikiantis medis“ arba „tūkstančio naudų medis“). Kokoso palmė gali užaugti iki 30 metrų aukščio, kamieno viršuje yra platus plunksniškų lapų skėtis, tas pats augalas žydi ir moteriškaisiais, ir vyriškaisiais žiedais, vaisius – kokoso riešutas (kuris iš tiesų yra ne riešutas, o kaulavaisis). Viena palmė per metus gali subrandinti iki 75 riešutų. Kokosą dengia tvirtas rudas, apaugęs plaušais lukštas, prie kurio tvirtinasi baltas, turintis daug aliejingų medžiagų endospermas, viduje teliuskuoja skaidrokas salsvai sūrus skystis. Kokoso palmės plačiai paplitusios tropikų zonoje daugiau nei 80 pasaulio šalių, jų šaknys nebijo sūraus vandens, o įkritę į vandenį kokosai neskęsta ir gali nuplūduriuoti labai toli – net iki Norvegijos. Kokosams vardą davė Vasko da Gamos jūreiviai, XVI amžiuje pirmieji atgabenę šiuos riešutus į Europą. „Coco“ portugališkai reiškia „beždžionės snukis“ arba „baidyklė“. Markas Polas, XIII amžiaus pabaigoje pirmasis aprašęs šiuos augalus, pavadino juos „Indiškaisiais riešutais“. Kokosuose riebalų yra mažiau, nei kitose aliejinių augalų sėklose (pavyzdžiui migdoluose), tačiau apie 90% iš jų yra sotieji, tad ilgą laiką dietologai laikė kokosus per daug koloringais, kad būtų sveika jų vartoti daug. Šiuo metu plinta priešinga nuomonė – unikali kokoso sudėtis greitina medžiagų apykaitą, o kokosų aliejus gerina virškinimo sistemos darbą. Kokose esančios riebiosios rūgštys, ypač laurino aliejus, mažina daugelio ligų riziką, pasižymi priešmikrobinėmis savybėmis, saugo nuo virusų, kovoja su grybelinėmis infekcijomis, gydo širdies ligas, diabetą, depresiją ir avitaminozę. Kokosuose yra mažiau cukraus bei daugiau baltymų, nei bananuose, obuoliuose ar apelsinuose, juose yra nemažas kiekis mineralinių medžiagų (geležies, fosforo ir cinko). Kulinarijoje plačiausiai naudojamas kokosų aliejus (kepimui ir margarino gamybai), taip pat šviežias arba džiovintas kokosų minkštimas. Kokoso aliejus turi gydomųjų ir drėkinamųjų savybių, jis vartojamas kosmetikos pramonėje, kremų ir plaukų priežiūros priemonių gamyboje, o jo aromatingosios medžiagos – konditerijoje ir parfumerijoje. Nesubrendusiuose kokosuose gali būti nuo 300 iki 1000 mililitrų kokosų vandens, kuris dažnai vartojamas numalšinti troškulį. Kadangi vos tik atidarius riešutą, jame esantis vanduo yra sterilus ir lengvai maišosi su krauju, per Antrąjį Pasaulinį karą jis buvo naudojamas darant kraujo perpylimą. Kokosų vandenyje yra daug cukraus, skaidulų, baltymų, antioksidantų, vitaminų ir mineralų. Dėl savo maistingumo jis dažnai dmaišomas į sportininkams skirtus gėrimus. Iš kokosų vandens gaminamas želė desertas „nata de coco“. Kokosų pienas gaminamas susmulkintą kokosų minkštimą kaitinant su vandeniu arba pienu, kol jame ištirpsta aliejai ir aromatingosios medžiagos, po to skysčiui leidžiama atvėsti ir nugriebiama susidariusi riebi plėvelė. Kokosų pienas yra apie 17 % riebumo. Iš kokoso žiedų išgaunamos baltos sultys vadinamos „neera“. Jos geriamos kaip naudingas sveikatai gėrimas, o iš fermentuotų sulčių gaminamas palmių vynas, kitaip „Saldusis punšas“ („Sweet Toddy“). Pakaitinus sultis gaunamas sirupas, kuris vartojamas kaip cukraus pakaitalas bei saldainių gamybai. Neišsiskleidę kokosų palmių pumpurai yra valgomi, jie vadinami „palmių kopūstais“. Šis produktas laikomas delikatesu, kadangi palmės, nuskynus jų pumpurus, žūva. Iš palmių pumpurų pataisytas patiekalas vadinamas „milijonieriaus salotomis“. Kokosai tropikų šalyse plačiai vartojami maistui, iš jų gaminami tiek saldūs, tiek antrieji patiekalai, įvairūs užkandžiai, salotos, aliejus kepimui, desertai. Sudžiovinus kokoso riešuto minkštimą, gaunama kopra, iš kurios vėliau spaudžiamas kokosų aliejus. Indijoje plaušai, dengiantys kokoso riešutą, naudojami koiro gamybai, kuris vėliau naudojamas daryti virves, krepšius, čiužinius, teptukus, kilimėlius, kamšalus, kompostą. Iš kokoso kevalų gaminami dubenėliai ir įvairūs amatininkų dirbiniai, pavyzdžiui sagos, jie tinka medžio anglies gamybai, grindų blizginimui, muzikos instrumentų darymui, uodų atbaidymui. Kokosų palmių lapai taip pat tinka daugeliui naudingų dalykų – rišti šluotoms, dengti stogams, pinti krepšiams, dubenėliams. Iš kokoso palmių kamienų statomi tiltai ir namai. Jie mėgstami dėl savo tiesumo, tvirtumo ir atsparumo sūriam vandeniui. Iš kokoso palmių medienos gaminami baldai, būgnai ir mažos kanojos. Kokosų palmių šaknys naudojamos gaminti dažams, vaistams nuo dizinterijos ir dantų šepetukams. Įvairiuose regionuose kokosų kevalai, mediena ir žiedai naudojami religinių bei apeiginių ceremonijų metu. Kai kuriems žmonėms kokosas gali sukelti alergiją.
Receptai su kokosu >>