Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Kukurūzai

Kukurūzai
Vienmetis aukštas varpinių šeimos augalas. Jo stiebas — tiesiaūgis, bamblėtas, lapai — platūs. Vyriškas žiedynas — šluotelė stiebo viršūnėje, moteriškas — sudėtinė varpa lapų pažastyse. Burbuolės apsuptos dengiamųjų lapų, iš po kurių viršūnėlėje nukara kuokšteliai siūlinių liemenėlių su moteriško žiedyno purkomis. Vaisius — stambus, plikas, apvalus grūdas. Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos, iš ten jie paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje. Pvz., irokėzai augino daugiau kaip 10 kukurūzų atmainų, kurie skyrėsi grūdų spalva ir dydžiu. Pirmieji europiečiai, pamatę kukurūzus 1492 m. Kubos saloje, buvo Kolumbo jūrininkai. Šį augalą, iš kurio miltų indėnai gamino skanų valgį, Kolumbas pavadino ,,mais" (indėnų „machiz"). Atvežti į Europą kukurūzai greitai paplito Afrikos pakrantėse, Pietų Europoje ir per Mažąją Aziją — Indijoje ir Kinijoje. Jie įsigalėjo žemės ūkyje todėl, kad labai tinkami pašarui ir maistui. Šiuo metu pagal pasėlių plotą kukurūzai užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių. Cheminė kukurūzų sudėtis priklauso nuo veislės ir auginimo sąlygų. Grūduose yra 8—10% riebalų, 1,6—2,8% ląstelienos, 77— 83% krakmolo, provitamino A, vitaminų B1, B2, B6, D, C, nikotino ir pantoteninės rūgščių. Kukurūzų miltai, maišyti su kvietiniais, vartojami daugelio šalių duonos kepimo ir konditerijos pramonėje. Indijoje, Kinijoje, Balkanuose, Moldavijoje ir Gruzijoje kukurūzai yra kasdieninis duoninis maistas. Rumunijoje kukurūzų kruopų košė „mamalyga" yra pagrindinis daugumos gyventojų maistas, o Italijoje paplitusi kukurūzų košė ,,polenta". Kukurūzų kruopose yra vitamino D, E ir karotino, kurių neturi kitos kruopos, bet jose esantys baltymai yra nepilnaverčiai ir blogai įsisavinami. Maistui taip pat vartojamos virtos ir sūdytos pieninės brandos burbuolės, kukurūzų spragėsiai ir kukurūzų dribsniai iš baltųjų kukurūzų grūdų. Dauguma kukurūzų grūdų sunaudojama naminiams paukščiams ir kiaulėms, o šiaudai — galvijams šerti. Iš grūdų gaminamas krakmolas, vynuogių cukrus, spiritas, acto rūgštis, baltymai ir kt. Iš burbuolių šerdžių gaminama kino juosta, fibra, lakai, rašalas, linoleumas, klijai, neperšlampamas popierius. Stiebai naudojami celiuliozei, popieriui, dirbtinei medienai, izoliacinėms medžiagoms gaminti. Iš kukurūzų atliekų galima gauti vertingą produktą — gliutamininę rūgštį, ja dažnai gydomos nervų, psichinės ir kitos ligos. Ši rūgštis labai svarbi medžiagų apykaitai, ypač galvos smegenų' ir širdies. Be to, ji yra kraują gaminančio vitamino — folinės rūgšties — komponentas. Maisto pramonėje gliutamininės rūgšties dedama į konservuojamus ir ilgesniam laikymui skirtus vaisius. Ji padeda išlaikyti produktų skonį ir kvapą. Kukurūzų grūdų gemalų aliejus anksčiau buvo vartojamas tik, muilo gamybai. Pastaraisiais metais nuodugniai ištirtos šio aliejaus maistinės ir fiziologinės savybės. Jis yra gero skonio, įsisavinamas panašiai kaip sviestas ir yra nė kiek ne prastesnis už kitus augalinius riebalus. Turi ir gydomųjų savybių: kukurūzų aliejus gerokai mažina cholesterino kiekį kraujyje. Todėl jis vartojamas aterosklerozės profilaktikai ir jai gydyti (iki 75 g per parą).
Receptai su kukurūzais >>