Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Miežiai

Miežiai
Miežis — vienmetis varpinių šeimos žolinis augalas. Jo žiedynas — keturbriaunė ar šešiabriaunė varpa. Miežiai — seniausiai auginami javai. Juos augino Užkaukazės ir Himalajų vakarinių atšakų tautos dar priešistoriniais laikais. Gausūs istoriniai duomenys rodo, kad miežius vartojo senovės žydai, graikai, romėnai, armėnai ir kitos tautos. Vidurinės Azijos teritorijoje gyvenusios tautos augino miežius prieš 3000 metų iki mūsų eros. Senovės rusų raštijos paminklai rodo, kad miežiai Rusijoje buvo auginami X a. pabaigoje. Šiuo metu miežiai yra viena svarbiausių maistinių ir pašarinių kultūrų.. Kadangi miežiai labai atspari šalčiui kultūra, jie kaip augalai, iš kurių gaminama duona, auginami šiauriniuose ir kalnuotuose rajonuose. Miežių grūduose yra baltymų (iki 15,8%), angliavandenių (iki 76%), riebalų (iki 3,5%), ląstelienos (iki 9,6%), mineralinių medžiagų, fermentų, vitaminų A, B grupės, D ir E. Miežinė duona yra blogesnė, ji greitai žiedėja ir trupa. Iš miežių veislių, kurių grūdai stambūs ir baltymingi, gaminamos miežinės, perlinės ir kitokios kruopos. Šiose kruopose yra daug ląstelienos. Dėl to jos blogiau pasisavinamos ir skatina žarnyno tuštinimąsi. Tai svarbu linkusiems tukti asmenims. Iš miežių grūdų gaminamas kavos pakaitalas. Nuo senų laikų miežių grūdai yra pagrindinė alaus gamybos žaliava. Tam auginamos specialios miežių veislės, jų grūdai turi daug krakmolo ir mažiau baltymų; iš baltymingų grūdų varomas spiritas. Miežių grūduose rasta medžiagų, naikinančių bakterijas, ypač gramteigiamas. Miežių cukrus vartojamas viršutinių kvėpavimo takų uždegimui su užkimimu ir kosuliu gydyti. Miežių grūdų nuoviras turi minkštinančiųjų bei aptraukiančiųjų savybių ir vartojamas nuo skrandžio ir žarnyno uždegimų, stipraus kosulio. Gleivingas nuoviras ruošiamas taip: 20 g grūdų .palaikoma 4—5 h stiklinėje vandens, po to 10 min verdama ir košiama. Jo geriama po 1 šaukštą 4—6 kartus per dieną. Miežių salyklo kompresai daromi, sergant mastitais, odos uždegimais. Salyklui miežių grūdai sudaiginami, sudygę išdžiovinami. Jei uždegimas apima didelius odos plotus, daromos miežių salyklo vonios. Vaikams imama 0,5 kg salyklo, o suaugusiems 2—3 kartus daugiau. Salyklas 30 min nusėsdinamas 2—3L verdančio vandens, nukošiamas ir pilamas į vonią. Miežių salyklo vandens antpilas (2—3 šaukštai miltų 1 1 vandens), pasaldintas sirupu ar cukrumi, geriamas po pusę stiklinės 5—6 kartus per dieną kaip uždegimą mažinantis vaistas kosint, sergant skrandžio ir žarnyno, inkstų ir šlapimtakių ligomis, hemorojumi. Miežinio salyklo ekstraktu gydomas diabetas. Jis mažina cukraus kiekį kraujyje. Ekstraktas daromas iš džiovintų sudygusių grūdų. Jo galima pridėti į pieną mažiems vaikams. Žindomiems kūdikiams taip pat galima duoti nukošto miežinių kruopų nuoviro (1 arbatinis šaukštelis stiklinei vandens). Sukurtas metodas kaip iš miežių gauti antibiotiką gordeciną.
Receptai su miežiai >>