Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Pupelės

Pupelės
Pupelė — ankštinių šeimos vienmetis žolinis krūminis arba vijoklinis augalas trilapiais lapais. Jo vaisius — ankštis. Ankštys — 8—18 cm ilgio, jose, nelygu kokia veislė, yra įvairaus dydžio, formos ir spalvos grūdai. Cukrinių veislių sąvarų vidinė pusė neturi pergamentinio sluoksnio, o aižomosios veislės jį turi. Pupelės, matyt, yra kilę iš Pietų Amerikos, ten jas nuo senų laikų augino indėnai. Europoje pupelės maistui auginti pradėtos XVI a. viduryje, pirmiausia Viduržemio pajūrio šalyse. Tuo pat metu pupeles imta vartoti ir gydymui, tokią jų paskirtį nurodo beveik visi XVIII a. herbarai. Pupelių grūduose yra labai daug baltymų (iki 20%), angliavandenių (50%), mineralinių druskų, vitamino C. Be to, juose yra ląstelienos, riebalų (2%), B grupės vitaminų. Baltose pupelėse daugiau negu kitose daržovėse yra kalio (535 mg %) ir fosforo (530 mg %) druskų. Ankštyse taip pat yra vitaminų C, B ir provitamino A. Geriausios yra cukrinės pupelės. Pupelių baltymai lengvai pasisavinami ir turi nemaža gyvybiškai svarbių aminorūgščių: triptofano, lizino, arginino, tirozino, meaonino. Todėl kai kuriose šalyse, kuriose trūksta mėsos, ji iš dalies pakeičiama subrendusiomis pupelių sėklomis. Šviežios nesubrendusios pupelės maistui vartojamos virtos ir keptos, šaldytos ir konservuotos. Konservų pramonė ir kulinarija iš pupelių grūdų gamina įvairius patiekalus. Pupelės skatina skrandžio sulčių išsiskyrimą. Pupelių tyrelė, kaip dietinis maistas, tinka sergantiems gastritu su sumažėjusią skrandžio sulčių sekrecija. Įvairių šalių liaudies medicinoje ankščių vandens antpilu ar nuoviru gydomos inkstų ir šlapimo pūslės ligos, hipertonija, širdies nusilpimas, pasireiškiantis patinimais, lėtinis reumatas, podagra. Kai kurie gydytojai pupelių džiovintų žiedų nuoviru gydė inkstų akmenligę. Pupelės — geras vaistas nuo diabeto (cukraligės). Vokiečių liaudies medicinoje diabetas nuo seno gydomas išaižytomis pupelių ankštimis. Užsienio farmakologai eksperimentiškai įrodė, kad, veikiant pupelių ekstraktui, bandomųjų gyvūnų kraujyje cukraus kiekis sumažėjo 30—40%. Skystas ekstraktas veikė 6—8 h, o sausas — iki 10 h. Pastebėta, kad gydant ligonius ankščių luobelių skystu ekstraktu, kraujyje sumažėja cukraus. Galbūt toks pupelių poveikis priklauso nuo flavonų, kurie padeda normalizuoti angliavandenių apykaitą. Kai kurie tyrinėtojai mano, kad hipoglikeminį pupelių poveikį sukelia argininas. Gydant lengvą diabetą, namie ruošiamas toks nuoviras: 20 g smulkintų sausų sąvarų išverdamą 1L vandens. Gautas nuoviras (apie 0,5L) išgeriamas lygiomis dalimis per dieną. Liaudies medicina dar vartoja nuovirą, pagamintą iš pupelių sąvarų ir mėlynių lapų, paimtų lygiomis dalimis. Kartais į tokį mišinį dar dedama viena dalis avižinių šiaudų. Nuovirui imamas 1 šaukštas mišinio stiklinei vandens, nuoviras geriamas 4— 5 kartus per dieną po 1/3 stiklinės. Pastebėta, kad ankščių sąvarų vandens antpilas žudo mikrobus. Matyt, pupelių miltai taip pat žudo mikrobus, juos liaudies medicina vartoja kaip pabarstus opoms ir egzemoms gydyti. Kartais iš pupelių miltų ir medaus daromi paplotėliai, kurie dedami ant pūlinių ir furunkulų, kad jie greičiau pribręstų. Kai kur sausų pupelių nuoviro duodama vaikams nuo viduriavimo.
Receptai su pupelėm >>