Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Pupos

Pupos
Pupa — ankštinių šeimos vienmetis žolinis augalas. Jos stiebas status, lapai poromis priešiškai plunksniški, žiedai balti, ant papėdlapių juodos aksominės dėmės. Vaisius — ankštis nuo 4 iki 20 cm ilgio, nelygu kokia veislė. Cukrinių veislių sąvarų vidinis paviršius neturi pergamentinio sluoksnio, o pupos, auginamos grūdams, jį turi. Sėklos stambios, plokščios, įvairių veislių skirtingos spalvos; šviesiai rožinės, žalios, rudos, tamsiai violetinės. Pupos — labai sena kultūra. Centrinėje Europoje jų rasta bronzos ir geležies amžiaus iškasenose. Iš kur pupos kilo, dar gerai nežinoma. Kai kas spėja, kad kultūrinės pupos kilo iš laukinių pupų, augusių prie Viduržemio jūros ir iš ten patekusių į Europą. Europoje pupos buvo auginamos jau viduramžiais. Į Rusiją jos buvo atvežtos iš Vakarų Europos, į Kaukazą — iš Mažosios Azijos. Yra duomenų, kad pupos Rusijoje buvo auginamos XVIII a. pabaigoje. Pupos maistingesnės beveik už visas labiau paplitusias daržoves. Jose yra labai daug baltymų (iki 35%) ir angliavandenių (55%), jos 6 kartus kaloringesnės už kopūstus ir 3,5 karto už bulves. Pupų baltymai labai gerai pasisavinami. Juose yra niekuo nepakeičiamų aminorūgščių: arginino, histidino, metionino, lizino ir kt. Tai labai svarbu, nes šių aminorūgščių gyvulių ir žmonių organizmas nesintetina. Sėklose yra taip pat vitamino C, B grupės vitaminų, provitamino A, įvairių fermentų. Pupos yra geras baltymingas pašaras gyvuliams. Jos labai tinkamos silosui. Pupų stiebai turi nemažai baltymų, todėl ir stiebais šeriami gyvuliai. Maistui vartojamos tik virtos subrendusios arba nesubrendusios pupos. Iš jų gaminami ir konservai. Pupų miltų kartais dedama į kepamą kvietinę duoną. Tačiau žmonėms, sergantiems podagra, nepatartina valgyti pupų ar jų konservų, nes juose yra daug purinų. Jokiu būdu negalima vartoti neišvirtų ar blogai išvirtų pupų, nes jose gali būti toksinių medžiagų, kurios suyra, šilumai veikiant. Literatūroje aprašyta nemaža apsinuodijimų pupomis. Ūmiai apsinuodijus, ima skaudėti galvą, dažnai vemiama, pagelsta sklera, šlapimas tampa rudas. Šlapimas paruduoja todėl, kad suyra daug eritrocitų (raudonųjų kraujo kūnelių). Įtarus, kad apsinuodyta pupomis, reikia greitai iškviesti gydytoją ar nuvežti ligonį į artimiausią ligoninę arba medicinos punktą. Liaudies medicinoje trintomis virtomis pupomis arba jų nuoviru, kaip sutraukiančiu ir uždegimą mažinančiu vaistu, gydomi viduriavimai. Piene virtos trintos sėklos dedamos ant pūlinių, kad jie greičiau subręstų. Žiedų antpilai ir nuovirai vartojami kosmetikoje veidui plauti.
Receptai su pupom >>