Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Saulėgrąžos

Saulėgrąžos
Manoma, kad saulėgrąža (graižažiedžių šeimos) kilusi iš Šiaurės Amerikos. Ją augino dar indėnai. Saulėgrąžos sėklas jie vartojo maistui, aliejumi tepė plaukus. Į Europą saulėgrąžą atvežė XVI a. pr. ispanai ir pirmiausia ji buvo išauginta Madrido botanikos sode. Kelis amžius Vakarų Europos šalyse saulėgrąžos buvo auginamos kaip dekoratyvinis augalas, nors buvo žinoma, kad jos turi aliejaus. Maistinę saulėgrąžų aliejaus vertę lemia jį sudarančios cheminės medžiagos. Aliejuje yra palmitino, stearino, arachino, lignocerino, oleino ir linolinės rūgščių gliceridų. Be aliejaus, sėklos turi 13,5—19,1% baltymų, 23,9—26,5% angliavandenių, apie 2% fitino ir 1,5% rauginių medžiagų. Saulėgrąžų aliejus vartojamas įvairiausiam maistui gaminti. Rafinuotas aliejus vartojamas ne tik kulinarijoje, bet ir gaminant margariną, žuvies ir daržovių konservus. Saulėgrąžos yra pašarinė kultūra: iš jų žaliosios masės gaminamas silosas, o šiaurės rajonuose jos specialiai auginamos silosui. Lukštai vartojami mikrobiologijos pramonėje: iš jų gaminami pašariniai baltymai, fermentai ir kiti labai vertingi organiniai junginiai. Aliejaus spaudimo pramonės atliekos — išspaudos yra puikus koncentruotas pašaras, ypač melžiamoms karvėms, kadangi turi apie 36% baltymų ir 5—6% aliejaus. Iš saulėgrąžų pramoniniu būdu gaunama nemaža liaudies ūkiui reikalingų produktų ir gaminių. Stiebai gali būti panaudoti celiuliozės, popieriaus, furfurolo, potašo ir kt. gamybai. Iš jų gaminamos plaušinės plokštės. Saulėgrąžų aliejaus dedama į pokostą, dažus, steariną, muilą. Saulėgrąžos svarbios ir medicinai. Iš iškultų saulėgrąžų graižų gaminamas pektinas, kuris yra vaistų nuo skrandžio ir žarnyno ligų pagrindas. Valyto aliejaus dedama į įvairius aliejinius tirpalus, tepalus, pleistrus ir kt. Saulėgrąžų aliejus dažnai vartojamas kaip vidurių paleidžiamasis vaistas ir žmonėms, ir gyvuliams. Kadangi jis turi nesočiųjų riebiųjų rūgščių, tai labai tinka aterosklerozei gydyti. Gydomosios vertės turi ir saulėgrąžų kraštiniai žiedai bei lapai. Surinkti nepažeisti kraštiniai žiedai tuojau pat džiovinami tamsiose patalpose, o žali lapai — pavėsyje atvirame ore. Supakuota išdžiovinta žaliava laikoma sausose patalpose ne daugiau kaip du metus. Iš sausų lapų ir žiedų gaminama spiritinė tinktūra, kuri vartojama kaip kartumynas apetitui pagerinti. Liaudies medicina tokią tinktūrą (laikoma 7—10 dienų, užpylus degtine santykiu 1:5) vartoja ir maliarijai gydyti. Dažniau maliarija gydoma džiovintų saulėgrąžų stiebų antpilu (1:10). Šio antpilo geriama po valgomąjį šaukštą kas dvi valandas karštligės metu ir kasdien 3—4 kartus tarp priepuolių. Anksčiau vaistinėse buvo gaminami saulėgrąžų lašai maliarijai gydyti.
Receptai su saulėgrąžom >>