Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Sidras

Sidras
Sidras – nestiprus putojantis alkoholinis gėrimas, gaminamas iš neskiestų obuolių sulčių fermentacijos būdu ir prisotintas anglies dvideginio. Dažniausiai 4,5-7 % stiprumo. Saldus sidras, į kurį papildomai dėta cukraus, gali būti visai silpnas – iki 3 % alkoholio tūrio, o kai kurie sidrai yra stipresni, iki 13 %. Sidras yra malonaus šviežių obuolių aromato, nuo tamsiai gintarinės iki gelsvos, beveik baltos spalvos. Gaminant sidrą, išlieka visos naudingosios medžiagos, jis turi daug gydomųjų savybių. Jau senovės egiptiečiai žinojo šias sidro galias ir kūrė specialias dietas, naudodami sidrą kaip vaistą ir maisto papildą. Prieš 2400 metų Hipokratas pastebėjo, kad natūraliai fermentuotas sidras pasižymi antiseptinėmis ir antimikrobinėmis savybėmis, todėl naudojo jį ligonių gydymui. Sidro sudėtyje yra daug enzimų, aminorūgščių, pektino, mikroelementų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, chloro, natrio, sieros, vario, geležies, fluoro), vitaminų (A, B1, B2, B6, beta karotinas, C ir E). Rekomenduojamas vartoti, norint sulieknėti, kadangi sidras, išgertas prieš valgį, slopina apetitą. Mažina cholesterolio kiekį kraujyje, todėl mažėja aterosklerozės vystimosi rizika. Suaktyvina organizmo medžiagų apykaitą, skatina inkstų veiklą, pasižymi baltymus ir riebalus skaidančiu poveikiu. Tikras jaunystės eleksyras, kadangi padeda išvengti ankstyvų senėjimo požymių, didina audinių elastingumą ir padeda išvengti celiulito. Sidro gamybai tinkamiausios yra rudeninių ir žieminių obuolių rūšys, nes jose daugiau taninų. Iš vasarinių obuolių pagamintas sidras yra saldesnis, malonaus skonio, tačiau prasčiau laikosi ir tinka tik greitam vartojimui. Galima maišyti kelių veislių obuolių sultis. Darant sidrą, obuolių sultys visiškai neskiedžiamos vandeniu, cukraus dedama 5-10 % arba visiškai nededama. Sidro fermentaciją lemia natūralios obuoliuose esančios mielės - Candida pulcherrima ir Saccharomyces uvarum. Jos išskiria angliarūgštę, etanolį, skonį bei kvapą lemiančius esterius ir taip suformuoja pagrindines sidro skonines savybes. Sidras pagaminamas maždaug per 2 mėnesius, bet geresnės kokybės sidras laikomas ąžuolinėse statinėse 2-3 metus. Pramoninės gamybos sidrai neretai papildomai apdirbami, kad būtų stipresni ir visiškai skaidrūs, tuo tarpu natūraliai pagaminti sidrai būna tamsesnės, nuo tamsiai gintarinės iki šviesiai auksinės spalvos, neskaidrūs. Kartais sidru vadinamas ir nestiprus neputojantis obuolių vynas, o JAV ir Kanadoje – paprastos nefiltruotos, neturinčios alkoholio obuolių sultys. Daugiausiai sidro pagaminama Didžiojoje Britanijoje, taipogi Prancūzijos Bretanės ir Normandijos regionuose, Airijoje, Vokietijos Frankfurto ir Saro regionuose, Ispanijoje. Sidrą pagal prancūzus galima skirstyti į saldų (cidre doux), iki 3 % alkoholio tūrio, vartojamas kaip desertinis gėrimas; pusiau saldų (cidre demi) 3-5 % alkoholio tūrio, geriamas prie mėsos ar žuvies; ir tradicinį (cidre traditionnel) – rūgštesnį, virš 5 % stiprumo. Sidras gali būti geriamas kaip aperityvas, o kokteiliuose, pavyzdžiui Black Velvet, gali pakeisti šampaną. Distiliuojant sidrą, gaunamas obuolių brendis, apie 30 % stiprumo. Tokiu būdu gaminamas amerikietiškas Applejack ir prancūziškas kalvadosas. Kanadoje iš sušaldytų obuolių gaminamas ledo sidras – Ice Cider. Jo stiprumas būna apie 9-13 %. Anglijoje ir Prancūzijoje senas tradicijas turi ir kriaušių sidro, vadinamo perio, gamyba. Austrijoje obuolių sidras vadinamas mostviertel, arba tiesiog “most”. Skandinavijoje, išskyrus Suomiją, sidro vartojama mažai, Pietų Amerikoje mėgstamas atšaldytas, o Rytų Azijoje geriamas kaip gaivusis gėrimas.
Receptai su sidru >>