Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Soja

Soja
Soja (sojos) — ankštinių šeimos vienmetis į pupeles panašus augalas. Jos ankštys šiaudų spalvos ar rusvos, jose būna nuo vieno iki trijų grūdų. Manoma, kad soja kilo iš Pietryčių Azijos, kurioje ir dabar savaime auga kai kurios jos rūšys. Jau 4000 m. pr. m. e. daugelis Kinijos gyventojų maitinosi soja. Europoje soja pradėjo plisti tik nuo XIX a. antrosios pusės. Ši kultūra geriausiai auga Tolimuosiuose Rytuose, Ukrainoje ir Moldavijoje. Sojoje yra vidutiniškai 18,6% riebalų, 38,4% baltymų, daug kalio ir fosforo druskų, fermentų, provitamino A, B ir D grupės vitaminų. Daiguose yra daug vitamino C. Dėl didelio kiekio labai vertingų maisto medžiagų sojos pupelės labai reikalingos ir žmonėms, ir gyvuliams. Sojos baltymai artimesni gyvulinės kilmės baltymams negu kitų ankštinių kultūrų. Jų aminorūgščių sudėtis artima mėsos aminorūgščių sudėčiai. Todėl soja vadinama „augaline mėsa", nes baltymų joje 1,5—2 kartus daugiau negu mėsoje. Labai' vertingos ir sojos aliejaus maistinės savybės, kurios beveik atitinka sviesto maistines savybes. Jame yra neprisotinto vitamino E ir fosfatidų. Todėl valgiai iš sojos labai naudingi pagyvenusiems žmonėms, ypač tiems, kuriems sutrikusi medžiagų apykaita, sergantiems ateroskleroze ir nutukusiems. Rafinuotas sojos aliejus vartojamas kulinarijoje ir margarinui gaminti. Be to, jis naudojamas muilo ir lakų bei dažų gamybai. Iš nevalyto aliejaus išskiriamas lecitinas, kurio dedama į įvairius maisto produktus. Lecitino preparatu gydomos nervų sistemos ligos, mažakraujystė ir organizmo nusilpimas, tačiau jis gaunamas iš galvijų smegenų — lecitinas cerebrinas. Maistui vartojami virti, kepti, džiovinti sojos grūdai. Iš jų daromas kavos pakaitalas, kruopos, verdamos sriubos. Iš maltų išspaudų — sojos miltų, — sumaišytų su kvietiniais miltais, kepama duona, sausainiai ir kiti konditerijos gaminiai. Iš sojos išspaudų, pvz., gaminamas skanus ir maistingas šokoladas bei saldainiai. Plačiai paplitę sojos padažai. Iš sojos miltų, sumaišytų su vandeniu (1:7), gaminamas sojos pienas. Specialiu būdu pagamintas jis beveik nesiskiria nuo karvės pieno spalva, skoniu ir maistingumu. Jis turi daug baltymų, riebalų ir A, D bei E vitaminų. Iš tokio pieno galima gaminti net varškę ar sūrį. Pvz., Kinijoje pienas ir sūris iš sojos buvo gaminamas jau prieš 2000 metų. Garsėjančioje skaniais valgiais kinų virtuvėje yra daug valgių iš sojos. Sojoje mažai angliavandenių, todėl ji vartojama, sergant diabetu. Sojos išspaudos — puikus melžiamų galvijų, arklių ir kiaulių pašaras. Pašarui taip pat tinka sojos šienas, šiaudai ir pelai. Soja tinkama ir žaliajam pašarui. Iš sojos išspaudų gaminamos kai kurios plastmasės ir specialūs medžio klijai.
Receptai su soja >>