Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Trešnės

Trešnės
Jau pirmykščiai žmonės valgė laukinės trešnės uogas — tai patvirtina Vakarų Europoje pirmykščių žmonių būstuose rasti kauliukai. Tačiau kada trešnė buvo sukultūrinta — sunku nustatyti. Tik žinoma, kad ji buvo auginama senosiose Viduržemio pajūrio šalyse. Viduramžiais trešnė jau buvo paplitusi visoje Vakarų Europoje. Trešnė — erškėtinių šeimos stambus medis. Jo vainikas kiaušiniškas, lapai stambūs, kiaušinio ar kitokios formos, žiedai susitelkę skėčiais. Vaisiai, nelygu kokia veislė, gali būti geltonos, rožinės, raudonos arba tamsiai raudonos spalvos, rutuliški kaulavaisiai. Jų minkštimas saldus ir sultingas. Trešnė vertingesnė už kitus vaismedžius tuo, kad jos vaisiai anksti sunoksta. Saldžios ir sultingos trešnės mėgstamos desertui. Trešnės uogos saldžios, nes jose mažai organinių rūgščių (0,53—1,33%), o cukraus būna beveik 11,5%. Be to, trešnėse yra karotino, nikotino rūgšties, šiek tiek vitaminų C ir P. Jose daugiau negu kitose uogose geležies (1,6 mg%). Pavasarį ir vasaros pradžioje trešnės valgomos šviežios. Dalis derliaus džiovinama ir šaldoma. Verdami trešnių kompotai, uogienės, uogos konservuojamos. Sultys vartojamos likeriui ir degtinei gaminti. Trešnių sultys ir nuovirai skatina virškinimą. Pavyzdžiui, Gruzijos liaudies medicinoje uogomis gydomas vidurių užkietėjimas. Trešnių branduoliuose yra eterinio aliejaus, baltyminių medžiagų, glikozido amigdalino ir jį skaidančio fermento. Iš branduolių gaunamas karčiųjų migdolų eterinis aliejus. Naudojami ir aukštos kokybės trešnių sakai.
Receptai su trešnėm >>