Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Vermutas

Vermutas
Vermutas – aromatizuotas stiprintas vynas su tam tikrų žolelių (kalendrų, šventagaršvių, vilkdalgių, gencijonų, mėtų, ramunėlių, mirtų, o svarbiausia - pelynų) antpilais, kartais iki 70 žolelių, su cukrumi ir kitomis kvapiosiomis medžiagomis ar prieskoniais (karčiųjų apelsinų žievelėmis, cinamonu, gvazdikėliais, muskatu, imbieru, vanile, kardamonu, kmynais ir kt.). Manoma, kad pirmasis vermutą prieš 2400 metų pagamino Hipokratas, sujungęs baltą vyną su pelynais ir laukų žolelėm. Gėrimas padėdavo nuo skrandžio spazmų ir naikino parazitus (ir tapo dar vieno gėrimo – apsento – pradžia). Senovės romėnai, daugybę papročių perėmę iš graikų, pradėjo vartoti ir Hipokrato išradimą, tačiau jį savotiškai modifikavo – gamindami aromatizuotą vyną jie naudojo čiobrelius, rozmarinus, salierus ir mirtas. Viduramžiais pagrindiniai alkoholio gamintojai buvo vienuoliai. Istorija nutyli, kieno receptūra vadovavosi viduramžių vienuoliai – graikų ar romėnų, žinoma tik tiek, kad savo „žolelių vyno“ jie turėjo ir naudojo jį tiems patiems tikslams kaip ir Hipokratas. Aromatizuoto vyno gamyba pasiekė savo apogėjų Renesanso epochoje, Italijos regione Pjemonte, kur dideliais kiekiais buvo gaminamas baltasis sausas vynas, puikiai derantis su kvapiųjų žolių ekstraktais. Venecijos prekeiviai sudedamųjų dalių sąrašą papildė egzotiniais prieskoniais, atvežtais iš Indijos, Afrikos, Indonezijos. O savo šiuolaikišką vardą vermutas gavo Bavarijos karaliaus dvare, į kurį šio gėrimo buvo atvežta iš Pjemonto. Vokiečiai lotynišką pavadinimą vinum abstintiacum pakeitė paprastesniu – wermut wein (vok. wermut – „pelynas“). Pagrindinė vermuto sudedamoji dalis – vynas, kurio vermute yra mažiausiai 75 procentai. Tai baltojo sauso vyno mišinys,o raudonajam vermutui spalvą suteikia ne raudonasis vynas, kaip būtų galima pamanyti, bet karamelė. Kitos sudedamosios dalys – dešimtys įvairiausių žolelių ir augalų ekstraktų. Be spirito, gaminant vermutą taip pat neapseinama, tačiau jis ne tik ištraukia „kvapiąsias“ augalų sudedamąsias dalis. Kadangi jauno vyno, naudojamo vermutui gaminti, stiprumas ne daugiau kaip 13 proc., tokiame gėrime eteriniai augalų aliejai ilgai neišsilaikys ir vermutas praras savo nepakartojamą kvapą. Todėl į vyno ir žolelių ekstraktų mišinį įpilama truputį spirito, pastiprinant gėrimą iki 16 proc. (gaminant labai sausą (extra dry) vermutą, pastiprinama iki 18 proc.). Tuo sauso vermuto gamyba ir baigiasi. Gaminant saldesnį vermutą pridedama truputį cukraus. Vermutas skirstomas į sausą (secco, dry), kuriame cukrus neviršija 4% , o alkoholio kiekis nuo 15 iki 18 laipsniu, dar kartais vadinamas Prancūziškuoju vermutu. Baltasis vermutas (bianco). Šis vermutas saldus, jame cukraus kiekis svyruoja nuo 10 iki 15 %. Delikataus ir lengvo kvapo, saldaus, truputį karstelėjusio skonio vermutas geriamas ne tik vienas, bet ir dažnai naudojamas kokteiliams ruošti. Raudonasis vermutas (rosso,sweet) – pats saldžiausias, 15 % cukraus, 15–16 laipsnių stiprumo gėrimas. Rožinis vermutas (rose) – rausvos spalvos saldokas vermutas, kuriame yra 13–15 % cukraus. Tai naujoviškas vermutas, išsiskiriantis labai švelniu rožiniu atspalviu, nes jam gaminti vietoj baltojo vyno naudojamas rožinis. Išsiskiria savotišku gėlių kvapu, saldumu, lengvumo pojūčiu. Vermutas vartojamas neskiestas arba atskiestas sodos vandeniu su ledu. Jis ypač tinka kokteiliams ir kitiems mišriems gėrimams gaminti, dera su spiritiniais gėrimais, ypač džinu.
Receptai su vermutu >>