Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Vėžiai

Vėžiai
Vėžys - apinkamas Lietuvos ežeruose ir upėse, auga iki 25 cm ilgio. Vėžiai gyvena švariuose bei pratekančiuose vandenyse: upėse, upeliuose, ežeruose. Dienos metu vėžiai dažniausiai lindi pasislėpę, o vakare savo slėpynę palieka, ir iki pat ryto, ieškodami grobio, ropinėja po dugną. Lietuvoje yra keturios vėžių rūšys, kurios skiriasi savo biologinėmis savybėmis.Tai - plačiažnypliai, siauražnypliai, žymėtieji ir rainuotieji. Plačiažnypliai vėžiai (Astacus astacus L.) yra vertingiausia Lietuvos vėžių rūšis. Jų ir siauražnyplių vėžių (Asfctcus leptodactylus Esch) gaudymas yra ribojamas. Per parą vienam vėžiautojui jų leidžiama pagauti ne daugiau kaip penkiasdešimt, ir ne trumpesnių, kaip 10 centimetrų ilgio, matuojant nuo galvos smaigalio iki ištiestos uodegos galo. Plačiažnyplis vėžys dar vadinamas tauriuoju, turi plačias stiprias mėsingas žnyples su įdubimu nejudrios žnyplių dalies vidujinėje pusėje. Jo kiautas yra stiprus, lygus, vienodos spalvos, dažniausiai tamsiai rudos viršuje ir pereinančios į raudoną - apačioje. Plačiažnyplis vėžys turi iki 30% labai skanios vėžienos, ypač žnyplėse. Valgymui reikia nusipirkti (ar pasigauti) tik gyvus vėžius. Užvirinti didelį katilą vandens, stipriai pasūdyti, primesti krapų (daug) ar kitų prieskonių. Deja, gyvus vėžius teks sumesti į verdantį vandenį, uždengti dangčiu ir pavirinti kokias 5 minutes, kol paraudonuos (taip karštis paveikia vėžių kiautuose esantį chitiną). Išjungus dar palaukti, kol išvirę vėžiai nusės į dugną, tada ištraukti ir patiekti (pagal kai kuriuos receptus su tuo pačiu skysčiu, kuriame virė), dažniausiai – prie alaus. Valgoma yra vėžių didžiųjų žnyplių mėsa (jei jos pakankamai didelės) ir vėžių uodegėlės (kartais vadinamos vėžių kakleliais). Vėžiai tinka salotoms, sriuboms, užkandai; iš vėžių kiautų daromas „vėžių sviestas“.
Receptai su vėžiais >>