Gaspadine.lt - receptai, patiekalai. Vėlykų receptai, margučiai. Lengvi, pigūs ir skanūs patiekalai. Marinavimas, konservavimas, džiovinimas. Atsiųskite savo receptą ir nuotraukas!

Apie B klasės vitaminus

Apie B klasės vitaminus

Vitaminu B1 gydomos nervų, širdies kraujagyslių ir endokrininės sistemų bei virškinimo organų ligos, podagra, odos ir akių ligos, jis vartojamas chirurgijoje ir akušerijoje.

Vitaminas B2 (riboflavinas). Riboflavino yra grybuose, daržovėse, varpiniuose, žemės riešutuose ir daugelyje kitų augalų. Iš augalinių produktų daugiausia vitamino B2 turi žalieji žirneliai, grikių kruopos, kvietinė duona, iš gyvulinių - mėsa, kepenys, inkstai, karvės pienas, kiaušiniai. Suaugusiam žmogui parai reikia 2,5-3,5 mg vitamino B2. Jis būtinas baltymų ir riebalų sintezei, normaliai skrandžio ir kepenų funkcijai, kraujo gamybai, turi įtakos augimui ir vaisiaus vystimuisi, normalizuoja regėjimą ir apsaugo akis nuo kenksmingo ultravioletinių spindulių poveikio. Kai trūksta vitamino B2, susergama lūpų, burnos ir liežuvio gleivinės uždegimu, liežuvis pasidaro purpuriniai raudonas, sutinsta, lūpų kampučiai sutrūksta ir išopėja. Prasideda veido ir krūtinės dermatitas, akių vokų gleivinės ir ragenos uždegimas, akys ašaroja, bijo šviesos, jas degina. Ligoniai netenka apetito, jiems skauda galvą, sumažėja darbingumas. Vitaminu B2 gydomos kai kurios virškinimo organų, širdies, akių ir infekcinės ligos, jis vartojamas akušerijoje.

Vitaminas B3 (pantoteninė rūgštis). Pantoteninė rūgštis reikalinga normaliai medžiagų apykaitai, turi įtakos oksidacijos procesams, skatina epidermio augimą. Jos yra augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose. Daug jos yra riešutuose, ankštiniuose augaluose, bulvėse ir produktuose iš grūdų. Pantoteninės rūgšties paros dozė maždaug 10 mg. Kai trūksta pantoteninės rūgšties nėštumo metu, gali prasidėti priešlaikinis gimdymas, išsivystyti naujagimių ydos, jie gali mirti.

Vitaminas B6 (piridoksinas). Jo daug turi daugelis gyvulinių produktų. Šiek tiek vitamino B6 yra ir augaluose (ankštiniuose, rūdiniuose, daržovėse, vaisiuose). Daug jo yra alaus mielėse, kviečiuose, miežiuose, sorose, kukurūzuose, pupelėse. Ypač daug jo bananuose. Suaugusiam žmogui per parą reikia 2 mg vitamino B6. Šis vitaminas svarbus medžiagų apykaitai, pirmiausia baltymų ir riebalų, stimuliuoja kraujo gamybą, padeda susidaryti natūraliam imunitetui prieš kai kurias ligas, skatina tulžies išsiskyrimą ir skrandžio rūgšties gamybą. Šiuo vitaminu sėkmingai gydoma aterosklerozė, kepenų, inkstų ir skrandžio ligos, tuberkuliozė, mažakraujystė, nervų sistemos ligos ir kai kurios intoksikacijos.

Folinė rūgštis (vitaminas M). Šio vitamino augaliniuose ir gyvuliniuose produktuose yra labai nedaug. Be to, biologiškai aktyvus jis pasidaro tik virškinimo metu. Folinės rūgšties yra salotose, petražolėse, špinatuose, burokėliuose, bulvėse, pomidoruose, pupose, pupelėse, kviečiuose, rugiuose, kepimo ir alaus mielėse. Kaip tik su šiais produktais ir gaunama didžioji folinės rūgšties paros dozės dalis (apytiksliai jos žmogui reikia 2-3 mg). Žmogaus organizmui trūkstamą vitaminų kiekį sintezuoja žarnyno flora. Gerokai daugiau šio vitamino reikia nėštumo ir gimdymo metu bei mažų vaikų vystymuisi. Folinės rūgšties kartu su vitaminu B12 labiausiai reikia raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybai. Be to, ji reikalinga baltymų ir riebalų apykaitai. Kai netinkamai maitinamasi (nevalgoma arba mažai valgoma gyvulinių baltymų, žalių daržovių), trūksta folinės rūgšties, susergama, prasideda sunkus liežuvio ir burnos ertmės gleivinės uždegimas, staiga sumažėja skrandžio rūgštingumas, prasideda viduriavimas ir mažakraujystė. Foline rūgštimi gydoma mažakraujystė (paprastai kartu su vitaminu B12), aterosklerozė ir kai kurios kitos ligos.

Paraaminobenzoinė rūgštis (vitaminas N1). Jos turi kai kurie gyvuliniai produktai ir augalai. Daugiausia jos turi grybai, ryžių sėlenos, kviečių grūdų gemalai, augalų sėklos, špinatai, žemės riešutai. Ji yra folinės rūgšties dalis ir svarbi organizmui, nes reikalinga šios rūgšties sintezei. Kaip vaistas ji palengvina dėmėtosios šiltinės eigą, apsaugo nuo apsinuodijimo kai kuriais arseno ir stibio preparatais, jos tepalas (15%) saugo odą nuo saulės nudegimų.

Vitaminas B12. Šio vitamino turi gyvulinės kilmės produktai. Augaluose jo beveik nėra. Vitaminas B12 svarbus baltymų ir riebalų apykaitai, pagerina kraujo sudėtį.

Vitaminas B15 (pangamo rūgštis). Vitamino B15 yra daugelio augalų sėklų gemaluose ir daiguose, migdoluose ir kituose kaulavaisių branduoliuose. Jo paros dozė ne didesnė kaip 2 mg. Pangamo rūgštis aktyvina deguonies apykaitą audinių ląstelėse, stimuliuoja antinksčių funkciją, padeda atkurti kepenų audinius ir t. t.

Komentarai